Friday 7 February 2014

Akimirka atostogų. Ravioli su voveraitėmis


Dabar danguje jau vis dažniau džiugina saulė, kuri jau nė iš tolo neatspindi dar prieš vieną ar dvi savaites buvusio speigo lauke. Nepaisant ryškių saulės spindulių, buvo baisu kišti ir nosį į lauką. Bet kad ir kaip bebūtų - žiema buvo tikrai laukta ir išsiilgta. Pradžiugino ne tik saulė, bet ir pats baisusis šaltis. Na, galbūt ne tuomet, kai buvo sunku justi rankų ar kojų pirštus, bet tuomet, kai šiluma buvo galima dalintis su pačiais artimiausiais žmonėmis - Šeima ir Draugais. Prasidėjo ilgai lauktos atostogos.

Nereikėjo skaičiuoti laiko: nereikėjo žviglčioti į laikrodį ir laukti sutemų, nes besileidžianti saulė nusinešė ne praeitį, o tik įprasmino dar keletą akimirkų, praleistų su pačiais brangiausiais žmonėmis.
Nebuvo baisus nei šaltis, nei atostogoms nebūdingi ansktyvi rytai. Viskas turėjo tikslą - mėgautis nepakartojama akimirka, nesigręžioti į praeitį ir tikėti ateitimi. Tikslas yra ir dabar - pakartoti tai, kas atrodo nepakartojama, tačiau su idėja ir žmogumi, kuriuo tiki, įmanoma viskas. Tikiu tuo.

Lauke spaudžiant - 17 laipsnių šalčiui smagiausia ne tūnoti kur nors namuose prie televizoriaus ar kompiuterio, o kibtis į parankę labiausiai išprotėjusiems žmonėms, kuriuos pažįstate, ir lėkti į lauką! Į mišką, į parką, į miestą, kur nors, kur galima pasidžiaugti dalele gamtos. Susirasti kalniuką ir prisiminti vaikystę. Tos akimirkos, kai šaltis ir sniegas kelia ne pasipiktinimą, o sukelia plačią šypseną veide -  neįkainojamos.. Na, ir kas pasakė, jog tai nepakartojama?



Dar viena saldi atostogų akimirka - namai. Šeima. Žmonės, kurie visada buvo, yra ir išliks brangiausi. Tačiau kartu ir žmonės, kuriuos tenka matyti vis rečiau. Todėl tokios akimirkos tampa dar svarbesnėmis. Ko labiausiai norisi atostogų metu? Teisingai - gerai pailsėti, išsimiegoti, lyg katinui priešais langą pasišildyti ant saulutės ir atsikvėpti nuo tos rutinos, kuri lydi mus kasdien. Tačiau šį kartą buvo kitaip.





Svarbiausia - kuo daugiau laiko praleisti su artimaisiais, pasistengti juos nudžiuginti ir parodyti, kas visgi mums yra svarbiausia.
Vienas tokių rytų, kai galima pamatyti ryškią aušrą pro virtuvės langą.



Degantis dangus. Kokia to priežastis? Tešlos kočiojimas, kočiojimas ir kočiojimas. Šaldymas, o tuomet dar šiek tiek kočiojimo. Tai taip: atsikėlus 5-6 valandą ryto, maždaug apie 10 valandą jau galima užuosti, pajusti, paliesti bei paragauti rezultato. Šilto, šviežio ir traškaus. Rezultatas tikrai vertas pastangų.
Receptas čia.

_________________________________________________________________________________________________________________

Na, o dabar šiek tiek grįžkime į pačią pradžią. Pirmosios dienos, noras nuveikti be galo daug, tinkamai išnaudoti tą trumpą laiką, kurį suteikė tas saldus žodis "atostogos". Todėl ir kilo mintis pagaminti kažką paprasto, greito ir nesudėtingo.
Be galo mėgstu makaronus. Kodėl? Tai paprasta, greita ir neišsemiama... Tinkamai parinkę produktus galime drąsiai pridėti ir žodį - sveika.
Šį kartą visai paprasti, kolkas visiškai rankų darbo, šiek tiek rudeniški - ravioli su voveraitėmis.

RECEPTAS:
Soti vakarienė 2 žmonėms arba nenorint persivalgyti - trims.

Tešlai:
 - 250g kietųjų kviečių miltų (Semola di Grano Duro) Tikrai galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose
- 80ml vandens
- 2 kiaušinių tryniai (arba vienas kiaušinis) 
- Arbatinis šaukštelis druskos
Įdarui:
- Šviežių, šaldytų, ar džiovintų voveraičių
- 1 vidutinis svogūnas
- 1 šaukštas sviesto
- 1 šaukštas alyvuogių aliejaus
- Šviežio čiobrelio
- Druskos
- Maltų juodųjų pipirų

Padažą galite ruošti pasirinktinai:
- Svietas, druska
- Sviestas, šviežias čiobrelis, druska, malti juodieji pipirai
- Sviestas, šviežias čiobrelis, grietinėlė, druska, malti juodieji pipirai
- Ar kitas jūsų mėgstamas variantas.
Aš padažui naudojau šiek tiek sviesto, saują voveraičių, pusę gerai susmulkinto vidutinio svogūno, pusę skiltelės susmulkinto česnako, 250ml grietinėlės, šviežio čiobrelio, šiek tiek balto sauso vyno, druskos, pipirų.

- Tarkuoto brandinto kietojo sūrio (Parmezanas, Džiugas ar kitas)

Gamyba:
1. Druską įmaišome į miltus. Atskiriame kiaušinių trynius nuo baltymų, trynius lengvai išplakame. Miltų viduryje padarome duobutę, supilame kiaušinių trynius ir vandenį. Viską išmaišome. Minkome tešlą, kol ji taps glotni ir vienalytė. Paprasta minkymo taisyklė: jei tešla limpa prie rankų,  pilti papildomai miltų nereikia, reikia minkyti iki tos akimirkos, kai tešlą bus galima kočioti be papildomo paviršiaus pabarstymo. Išminkytą tešlą dedame į šalį ir pasiruošiame įdarą (rekomenduočiau tešlą įdėti į dubenį su dangčiu, jog neapdžiūtų).

2. Voveraites paruošiame termiškai (išverdame). Tuomet gerai susmulkiname (dėjau stambias, tačiau manau, jog geriau susmulkinti). Susmulkiname svogūną. Išlydome karštoje keptuvėje sviestą su aliejumu, suberiame susmulkintą svogūną ir kelias minutes kepame. Tuomet sudedame smulkintas voveraites ir nuskabytus čiobrelio lapelius. Įberiame druskos, pipirų. Kepame, kol svogūnai visiškai suminkštėja, voveraitės apkepa, o pati masė šiek tiek suvientysėja.


3. Tešlą iškočiojame kiek tik galima ploniau. Žinoma, tam geriausiai tinka makaronų gaminimo mašinėlė, tačiau gerai pasistengus, nenuvils ir paprastas kočėlas. Ravioli formuoti galima išspaudžiant norimo dydžio apskritimus ar kvadratėlius, taip pat galima naudoti įvairias specialias formas. Dedame šiek tiek įdaro ir atitinkamai formuojame. Naudojau paprastą stiklinę: išspaudžiau du apskritimus, ant vieno dėjau šiek tiek įdaro, užspaudžiau antruoju ir sutvirtinau kraštus, jog verdant neiširtų.

4. Užverdame didelį kiekį pasūdyto vandens. Kol vanduo užvirs pasiruošiame padažą. Ruošimas priklauso, kokį padažą pasirinksite. Aš svieste paeiliui pakepinau svogūną, česnaką ir voveraites, supyliau vyną, patroškinau, supyliau grietinėlę, nuskabyto ir dar šiek tiek pasmulkinto čiobrelio lapelius. Druska, pipirai - pagal skonį. Padažą šildžiau ant silpnos ugnies, kol lengvai sutirštėjo.

5. Vandeniui užvirus sudedame ravioli ir verdame 2-5 minutes. Dedame į lėkštę, užpilame šiek tiek padažo (nereikia paskandinti). Pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu, galima užpilti šlakelį kokybiško alyvuogių aliejaus.





Jeigu ir jūs turite draugų, kurie nė vieno patiekalo neįsivaizduoja be mėsos, uždėkite kepintos šoninės gabalėlį - padeda.







O jeigu yra draugų, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių negali šiuo metu būti su jumis - nusiųskite šiltus linkėjimus ir pažadą, kad, rodos, nepakartojamas akimirkas - pakartosite su jais.

Skiriama: Kristinai L.

No comments:

Post a Comment